Tinginystė ar perdegimas? Gydytojas įvardijo pavojaus signalus, kuriuos būtina atpažinti

„Aš tikriausiai tiesiog tingiu“, „man trūksta motyvacijos“ arba „matyt, toks mano amžius“ – tai frazės, kurias sau taria daugybė žmonių, rytais sunkiai pakylančių iš lovos. Visuomenėje įsišaknijęs produktyvumo kultas verčia mus jausti kaltę kiekvieną kartą, kai kūnas atsisako tarnauti įprastu ritmu, tačiau kartais tam yra rimta priežastis.

Tai, ką kartais vadiname tinginyste, dažnu atveju yra rimtas organizmo pagalbos šauksmas, slepiantis kur kas gilesnes priežastis. „Lėtinis nuovargis ne visada susijęs su motyvacijos stoka. Daugeliu atvejų tai emocinio perdegimo sindromo simptomas – būklė, kuri veikia ne tik psichiką, bet ir organizmo neuroendokrininę reguliaciją“, – pastebi sveiko poilsio centro SPA VILNIUS medicinos direktorius, gydytojas endokrinologas prof. Konstantinas Ovsjannikovas.

Pasak gydytojo, perdegimas nėra tiesiog pervargimas – pagal Pasaulio sveikatos organizacijos klasifikaciją, jis laikomas sindromu, susijusiu su lėtiniu stresu darbo vietoje, kurio nepavyko sėkmingai įveikti. Kaip atpažinti, kad jūsų kūnui ir protui gresia perdegimas?

Poilsis, kuris nebeatstato Tai esminis skirtumas tarp įprasto nuovargio ir perdegimo. Kaip aiškina profesorius K. Ovsjannikovas, įprastas (fiziologinis) nuovargis atsiranda po fizinio krūvio, tačiau po miego ar savaitgalio jis visiškai išnyksta.

„Emocinis perdegimas yra neįprastas nuovargis, lydimas vidinės tuštumos jausmo, emocinio atsiribojimo ir reikšmingo profesinio efektyvumo sumažėjimo. Pagrindinis skirtumas yra tas, kad perdegimas neišnyksta pailsėjus ir gali trukti ilgai – mėnesius ar net metus. Svarbiausias požymis, rodantis perdegimą, yra atsigavimo po poilsio stoka“, – teigia SPA VILNIUS gydytojas.

Kūnas pradeda „maištauti“

Mūsų organizmas į lėtinį stresą reaguoja aktyvuodamas pagumburio-hipofizės-antinksčių ašį – mechanizmą, kuris turėtų padėti mums prisitaikyti, tačiau nuolatinė įtampa jį išbalansuoja. Gydytojas pataria atkreipti dėmesį į šiuos fizinius signalus:

• Rytinis silpnumas, net ir pakankamai išsimiegojus.
• Paviršutiniškas, neramus miegas su dažnais prabudimais.
• Įtampos galvos skausmai ir padažnėjęs širdies plakimas be aiškios medicininės priežasties.
• Virškinimo sutrikimai (nuo vidurių užkietėjimo iki spazmų).
• Susilpnėjusi imuninė sistema ir nuolatinės kvėpavimo takų infekcijos.

Emocinis atsiribojimas ir „prezenteizmas“

Perdegimas keičia tai, kaip mes bendraujame ir dirbame. Atsiranda vadinamasis „prezenteizmas“ – kai žmogus fiziškai yra darbe, tačiau jo produktyvumas dingsta.

Profesorius pastebi, kad perdegimą išgyvenantys žmonės, pavyzdžiui, medikai, dažnai patiria sumažėjusią empatiją kitiems. Be to, skirtingai nei paprastas tingumas, perdegimas yra lydimas vidinio konflikto, nerimo ir graužaties.

Hormonų sistemos „perkaitimas“

Jei stresas tampa lėtinis, kūnas nuolat gamina kortizolį, o tai išbalansuoja visą organizmą. „Tai sukels audinių atsparumą insulinui – pagrindiniam hormonui, atsakingam už gliukozės transportavimą į ląsteles. Bus slopinama lytinių hormonų funkcija, gali sulėtėti medžiagų apykaitos procesai audiniuose. Šie sutrikimai gali sukelti pilvo nutukimą, menstruacijų sutrikimus, prastą miego kokybę ir kraujospūdžio padidėjimą“, – perspėja K. Ovsjannikovas.

Nors lėtinis stresas tiesiogiai nepažeidžia skydliaukės, jis veikia hormonų (tokių kaip TSH ir laisvasis T3) lygio svyravimus. Tai reiškia, kad emocinis išsekimas gali tapti vartais į rimtesnius endokrininius sutrikimus ar net autoimuninių ligų paūmėjimą.

Ką daryti? Tradicinių atostogų gali nepakakti

Kovojant su perdegimu, vien gulėjimo paplūdimyje ar pasivaikščiojimų prie Eifelio bokšto gali nepakakti. Anot profesoriaus, lėtinio streso valdymui reikia struktūrizuoto, mediciniškai pagrįsto požiūrio.

„Dažniausiai tam reikalinga struktūruoto atsigavimo aplinka – kurortinė ar gamtos apsupta vieta, kur poilsis gali būti derinamas su plačiu balneologinių procedūrų, kineziterapijos, hidroterapijos ir medicinos personalo spektru“, – sako gydytojas.

Jo teigimu, efektyvus atsigavimas turi apimti ne tik poilsį, bet ir organizmo „perkrovimą“:

• Struktūrizuotas miegas: Bent 7–8 valandos, užmiegant iki 23:00 val.
• Skaitmeninė detoksikacija: Visiškas išmaniųjų įrenginių atsisakymas bent kelioms dienoms.
• Vandens galia: Hidroterapija ir kontrastiniai dušai yra itin veiksmingi atkuriant pusiausvyrą.
• Gamtos terapija: Kasdienis laikas miške (vadinamosios „maudynės miške“) moksliškai įrodyta, kad ženkliai sumažina kortizolio kiekį.

Po ilgos žiemos ir saulės trūkumo gydytojas pirmiausia rekomenduoja pasitikrinti vitamino D kiekį, magnio atsargas ir suplanuoti bent 5–7 dienas poilsio, kurį padėtų kryptingai suplanuoti specialistų komanda.

Atminkite: tinkamai organizuotas atsigavimo laikotarpis, įskaitant SPA procedūrų naudą, gali padėti išvengti rimtesnių pasekmių. Kartais laiku atliktas „perkrovimas“ gali apsaugoti nuo depresijos, metabolinio sindromo ir sunkių endokrininių sutrikimų išsivystymo. Juk geriau užkirsti kelią, nei gydyti“, – reziumuoja profesorius.

Tad jei jaučiate, kad „tinginystė“ tapo jūsų kasdienybe, sustokite. Tai ne charakterio savybė, o ženklas, kad jūsų vidinei sistemai reikia profesionalaus dėmesio – ten, kur ramybė susitinka su mokslu pagrįsta medicina.

Vis dažniau jaučiatės pavargę? Spręskite testą ir sužinokite, ar tai, ką jaučiate, vis dar tik nuovargis, ar jau pervargimas.

15min straipsnis