Darbostogos – darbo imitacija ar gyvybiškai reikalingas restartas?

Išvykti padirbėti, o kartu atgauti jėgas ir pasipildyti savo energijos resursus vis populiariau, bet ne visi darbdaviai palankiai nusiteikę darbostogų atžvilgiu. Ką laimi reguliariai išvykstantys patys ir leidžiantys išvažiuoti savo darbuotojams, ir kuo rizikuoja verslas, pripažįstantis tik darbą iš biuro?

„Kartais įmonės vengia darbostogų, bijodamos, kad tai virs darbo imitacija. Sakyčiau priešingai – būtent sėdėjimas biure aštuonias valandas iki paskutinių eikvojant savo protinius išteklius yra didžiausia darbo imitacija“, – užtikrintai sako Georgijus Popovas, SPA VILNIUS verslo klientų vadybininkas.

Jis remiasi ilgamete praktika, mokslininkų ir analitikų įžvalgomis bei tyrimais, kurių pasaulyje atlikta nemažai. Išvada – paprasta: kai perkeliame darbą į kitą aplinką ir integruojame į kasdienybę sveikatinimo elementą, mes atstatome savo (ir savo darbuotojų) gebėjimą kurti vertę.

Perkrauna ir atkuria protines galias

Geriau suprasti, kokią naudą suteikia darbinės išvykos, galima suvokus, kaip veikia žmogaus smegenys. Jose yra dvi operacinės sistemos arba veikimo režimai: foninis (angl. Default Mode Network, DMN) ir vykdomasis (angl. Executive Control Network, ECN). Pirmasis atsakingas už kūrybiškumą, įžvalgas, naujas idėjas, o antrasis aktyvuojamas, kai kažką veikiame: skaičiuojame, rašome, ruošiame ataskaitą ir panašiai. Vienu metu smegenys dirba tik vienu iš šių režimų. Tad įprastą darbo dieną, kai sprendžiame einamuosius klausimus, gesiname gaisrus ar siunčiame laiškus, dirbame vykdomuoju režimu.

Paradoksas yra tas, kad genialiausios idėjos ir „Aha!” akimirkos tarpsta ne kasdienėje, o foninėje operacinėje sistemoje. Tad norėdami didinti produktyvumą, turėtume ne nuolatos laikyti įjungtą aukščiausią darbinę pavarą, o kartas nuo karto sugrįžti į lėtesnį, ramesnį ritmą, kur protas ne veiktų, o tiesiog būtų.

Kai perkeliame darbą į aplinką, supamą gamtos žalumos, kokybiško poilsio pertraukėlių, kai išlaisviname mintis nuo kasdienių rūpesčių – maisto ruošos ir kitos buities – mes ne tik ilsimės, bet ir kokybiškiau dirbame. Išvykę dirbti į SPA, padedame savo protui pereiti režimą, išjudinantį kūrybines galias. Gamta, mineralinio vandens vonios, purvo aplikacijos, masažas, kokybiškas miegas ir kitos sveikatinančios veiklos puikiai eliminuoja streso hormoną kortizolį, kurio perteklius išjungia smegenų gebėjimą mąstyti strategiškai.

„Skaitmenizuota, dirbtinio intelekto persmelkta biuro aplinka kuria milžinišką kognityvinę trintį. Mintys stringa, atsiranda smegenų rūkas. Žmonės, kurie sugeba atsiriboti nuo skaitmeninio triukšmo, susigrąžina gebėjimą mąstyti strategiškai. Yra daugybė tyrimų padaryta, kas mums padeda perjungti smegenis. Masažai, sportas, plaukiojimas, purvo vonios – tik keletas pavyzdžių. Net paprastas žiūrėjimas į gamtos žalumą ar meno kūrinius aktyvuoja kūrybinį režimą. Įvedus šiuos dalykus į dienos rutiną, smegenys nustoja kovoti dėl išlikimo, ima vykti įstabūs dalykai“, – kalba poilsio ir darbo integracijos poveikiu giliai besidomintis G. Popovas.

Jam pritaria ir aktyvi darbostogų šalininkė, kūrybininkė, komunikacijos specialistė Giedrė Dudavičiūtė. Šiuo metu ji kartu su partneriu, fotografu Dainiumi Ščiuka, rengiasi ir naujos meno galerijos Vilniuje atidarymui. Intensyvų profesinį gyvenimą ji įprato derinti su poilsiu: neseniai pora grįžo iš jau nebe pirmų darbostogų „Monist“ viešbutyje Palangoje.

„Galimybė trumpam pakeisti aplinką ir rutiną mums labai pasiteisina. Ne kartą įsitikinome, kad tą patį darbą, jeigu esi pailsėjęs, padarysi per žymiai trumpesnį laiką. Todėl išvykę ne planuojame, kaip padaryti kuo daugiau, o galvojame, kaip dirbti dėmesingiau ir efektyviau. Taip atsiranda daugiau laiko pasimėgauti SPA malonumais, išeiti pasivaikščioti, stebėti aplinką. Sąmoningai atsitraukiame nuo rutinos ir kasdienybės, tai padeda mąstyti atviriau, pastebėti naujus dalykus, įsileisti naujas mintis. „Monist“ yra viena tų vietų, kur puikiai pavyksta tiek produktyviai padirbti, tiek ir pailsėti“, – kalba ji.

Ne perkelti, o pakeisti

Pakeisti darbinę aplinką naudinga visada, tačiau ypač tai patartina daryti, kai norima sukurti kažką naujo. Kai reikia galvoti koncepcijas, dėlioti strategijas, generuoti idėjas ir braižyti jų įgyvendinimo planus, mąstyti out of the box, darbostogos virsta ne pasirinkimu, o būtinybe.

Tačiau tam, kad jos atneštų tikrą vertę, svarbu nepadaryti vienos esminės klaidos.

Svarbu nepamiršti, kad kita aplinka – kitas ir dienos režimas. Didžiausia klaida, kurią daro komandos, atvykusios dirbti – siekis į naują „biurą“ perkelti įprastą dienotvarkę.

„Kartais matome, kaip atvažiavus bandoma atkartoti kasdienę veiklą, pasinerti į identišką biurui rutiną. Aštuntą ryto – darbiniai skambučiai, trys susitikimai per dieną, reikalavimas visada būti pasiekiamam ir panašiai. Kontrolės mechanizmai neatsipalaiduoja, smegenys lieka įsitempusios ir nors aplinka pasikeičia, nepasinaudojama visomis atsiveriančiomis galimybėmis“, – pastebi SPA VILNIUS pašnekovas.

Įmonės, norinčios turėti proaktyvius ir produktyvius darbuotojus, turėtų matuoti ne jų darbo valandas, o pasiektus rezultatus. O tai reiškia, kad verta siekti darbo ir poilsio integracijos, kitaip – darbo režimo derinimo prie individualių žmogaus gerovės poreikių, kai rezultato kiekvienas siekia sau komfortiškiausiu būdu.  Darbostogos – puiki terpė pradėti tai praktikuoti.

„Žmonės skirtingi, kiekvienas turi savo bioritmą. Vienas darbingiausias ryte, o kitą energija užplūsta tik vakarop. Žinoma, gali būti bendros veiklos, tačiau kitu metu palikite žmonėms laisvę rinktis, kada dirbti, o kada stiprinti savo kūrybines galias.  Kokybiški poilsio intarpai reikalingi, kad aktyvuotųsi foninis režimas ir pasijustų atstatomasis efektas“, – dėsto ekspertas.

Argumentų už lankstumą ir darbo–poilsio išvykų naudą yra ne vienas. Įmonių, kurios darbuotojams suteikia lanksčias darbo sąlygas, komandų įsitraukimo lygis didėja iki 40 proc. O nuo įsitraukimo tiesiogiai priklauso ir verslo rezultatai: bendrovės, kurių darbuotojai yra labiau įsitraukę, yra iki 21 proc. pelningesnės, o produktyvumas auga 12 – 20 proc. Laikas, praturtintas sveikatinimo elementais, stulbinamai atšviežina pavargusias smegenis: 81  proc. išbandžiusiųjų darbostogas teigia pajutę kūrybiškumo augimą, o 86 proc. – padidėjusį produktyvumą. 

Tad verslas, kuris reguliariai praktikuoja darbostogas ir yra orientuotas į rezultatą, konkuruoja visai kitoje kokybės lygoje. Tuo tarpu pervargę, neįsitraukę darbuotojai palieka įmones. Jų pakeitimo kaštai yra didesni nei gali atrodyti: kainuoja ne tik naujo darbuotojo paieška ir atranka, tačiau ir laikas iki jis pasiekia tokius pat rezultatus kaip išėjęs žmogus. Tai gali trukti ir keletą metų.

Idealu – visiems, reikalingiausia – vadovams

Jeigu yra galimybė, darbostogas verta praktikuoti reguliariai, bent kartą per mėnesį. Ypač svarbu, kad kokybiškai persikrauti išvyktų vadovai, nes nuo jų priklauso atmosfera visoje komandoje. Pervargę vadovai – tai pervargusios komandos.

„Net ir kelios dienos gali duoti gana ilgą efektą. Grįžę bent porą savaičių jaučiame daugiau energijos. Darbostogos tikrai tinka bet kokios profesijos atstovui, tik jas reikia susiplanuoti pagal savo poreikius ir sau tinkantį ritmą. Užtenka vieną kartą pabandyti ir labai aiškiai suprasi, kokios darbostogos turi atsidurti tavo sąraše“, – kalba G. Dudavičiūtė.

G. Popovas įsitikinęs: darbostogos – ne laiko švaistymas, o intelektinių resursų įkrovimas, didžiausio įmonės turto – žmonių – gerovės prevencija.

„Kodėl mes linkę puoselėti fizinį turtą, automobilius, bet dažnai pamirštame tai, kas neša didžiausią grąžą – savo darbuotojus? Jei norime fantastiškai sustyguotos ir stabilius rezultatus demonstruojančios komandos, neišvengiamai turime pasirūpinti ir geru kuru, kokybiškais tepalais ir reguliaria priežiūra. Šiandienos verslai stiprūs yra tada, kai jų darbuotojai gerai jaučiasi ir gali  integruoti darbą į savo sveikatą tausojantį gyvenimo būdą. Net jei dabar atrodo, kad už tai mokate pernelyg didelę kainą, galite neabejoti: ilgoje perspektyvoje ROI bus daugiau nei pakankama. Darbostogos nėra apie darbo imitaciją – tai apie darbuotojo regeneraciją ir gebėjimą kurti vertę ne tik šiandien, bet ir rytoj“, – apibendrina SPA VILNIUS atstovas.

Verslo žinių straipsnis